Trečiadienio rytą Marius išvyko į darbą kaip visada. Grįžo į butą, kuriame nuo lubų lašėjo vanduo, parketas buvo išbrinkęs, o sienos – šlapios iki pusės aukščio.
Priežastis paaiškėjo greitai: viršutiniame aukšte gyvenančių kaimynų vamzdis. Senas, surūdijęs, trūkęs jiems esant darbe. Vanduo tekėjo kelias valandas.
„Pagalvojau – bent jau ne mano kaltė, tai kaimynai turės atlyginti”, – prisimena vilnietis.
Realybė pasirodė sudėtingesnė.
Kaimynai atsiprašė, bet draudimo neturėjo. Pinigų remontui – irgi. „Galime mokėti dalimis”, – pasiūlė. Kokiomis dalimis, per kiek laiko, ar išvis mokės – neaišku.
Mariaus remontas kainavo 4700 eurų. Parketas, sienos, lubos, dažymas. Tris savaites gyveno pas draugą, kol džiūvo patalpos.
Ir štai klimaksas: jei Marius būtų turėjęs būsto draudimą – būtų gavęs kompensaciją per kelias savaites. Draudimo kompanija pati būtų sprendusi, kaip išieškoti iš kaltininkų. Jis būtų paprasčiausiai suremontavęs butą ir gyvenęs toliau.
Bet draudimo neturėjo. Nes „kam mokėti kas mėnesį už kažką, kas tikriausiai nenutiks”.
Nutiko.
Statistika, kurios nepastebime
Lietuvoje būstą draudžia mažiau nei trečdalis gyventojų. Likę du trečdaliai gyvena su tikėjimu, kad jiems nepasiseks taip blogai.
O kas nutinka tiems, kuriems „pasiseka”?
Kasmet Lietuvoje fiksuojama apie 3000–4000 gaisrų gyvenamuosiuose būstuose. Ne visi sunaikina viską, bet daugelis palieka tūkstantinius nuostolius. Apie pusė jų – dėl elektros instaliacijos problemų. Seni laidai, perkrova, trumpas jungimas. Niekas to nesitiki.
Vandens žalos – dar dažnesnės. Plyšę vamzdžiai, užsikimšę kanalizacijos, sugriuvę stogai lietų metu. Daugiabučiuose kaimynų avarijos tampa tavo problema per minutes.
Įsilaužimai. Vagystės. Stichinės nelaimės. Visa tai statistikoje – skaičiai, kurie atrodo abstraktūs, kol nenutinka tau.
Ką iš tikrųjų padengia draudimas
Daugelis mano, kad būsto draudimas – tik nuo gaisro. Ir kad tai brangu bei nereikalinga.
Abu teiginiai klaidingi.
Šiuolaikinis būsto draudimas apima daugybę rizikų, apie kurias net nepagalvoji, kol nesusiduri.
Gaisras – taip, bet ir dūmų bei suodžių žala, ir vandens žala nuo gesinimo.
Vanduo – vamzdžių avarijos, kanalizacijos problemos, lietaus prasiskverbimas, kaimynų užliejimas.
Gamtos stichijos – audros, škvalas, kruša, sniegas ant stogo.
Vagystė ir vandalizmas – ne tik pavogtas turtas, bet ir išlaužtos durys, išdaužti langai.
Civilinė atsakomybė – jei TU užlieji kaimynus, draudimas padengs jų nuostolius.
Trečiųjų asmenų veiksmai – kaimynų neatsargumas, svetimi žmonės.
Vienu draudimo polisu gaunate apsaugą nuo dešimčių skirtingų scenarijų.
Kiek tai kainuoja iš tikrųjų
Čia dažniausiai ir baigiasi diskusijos. „Per brangu.” „Neapsimoka.” „Geriau tuos pinigus padėsiu į šalį.”
Patikriname skaičius.
Vidutinis būsto draudimas Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 eurų per metus. Priklauso nuo būsto dydžio, vietos, draudimo sumos, pasirinktų rizikų.
Tai 4–12 eurų per mėnesį.
Trys kavos puodeliai. Viena pica. Pusė „Netflix” prenumeratos.
Už šią sumą gaunate ramybę, kad jei rytoj sprogs vamzdis, trenks žaibas ar įsilauš vagis – neskaičiuosite, iš kur gauti tūkstančius remontui.
Mariaus 4700 eurų remontas – tai 30–90 metų draudimo įmokų. Viena avarija sunaikino dešimtmečių „taupymą”.
Klaidingos prielaidos
„Gyvenu naujame name – viskas gerai.” Nauji namai irgi dega, užliejami, apvagiami. Naujuose daugiabučiuose vamzdžiai taip pat gali trūkti – kartais net dažniau dėl statybų defektų.
„Nuomojuosi – savininko problema.” Ne visai. Savininko draudimas padengia pastato konstrukcijas. Tavo baldus, daiktus, techniką – ne. Ir jei tu užlieji kaimynus – atsakysi tu, ne savininkas.
„Turiu santaupų – susimokėsiu pats.” Gal ir susimokėsite. Bet ar norite? Ar geriau tuos santaupimus palikti tam, kam jie skirti – pensijui, vaikų mokslams, atostogoms – o kasdienėms rizikoms turėti draudimą?
„Man nepasiseks taip blogai.” Mariui irgi taip neatrodė.
Ko ieškoti pasirenkant
Ne visi draudimai vienodi. Prieš pasirašant sutartį, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Draudimo suma. Ji turi atitikti realią būsto ir turto vertę. Jei apdrausite per mažai – gavę žalą gausite tik proporcingą dalį.
Išskaita. Tai suma, kurią mokate patys kiekvieno įvykio metu. Didesnė išskaita – mažesnė įmoka, bet daugiau mokėsite, kai kas nors nutiks.
Padengiamos rizikos. Skaitykite smulkųjį šriftą. Kai kurie polisai nepadengia, pavyzdžiui, potvynių ar požeminio vandens žalų. Jei jūsų rajonas rizikos zonoje – tai svarbu.
Papildomos apsaugos. Kai kurios kompanijos siūlo apdrausti ne tik būstą, bet ir civilinę atsakomybę, laikinus apgyvendinimo kaštus, net gyvūnus.
Išmokų tvarka. Kaip greitai kompanija moka? Ar reikia pirma pačiam remontuoti ir paskui prašyti kompensacijos, ar apmoka tiesiogiai rangovams?
Vienas sprendimas, kuris keičia viską
Marius dabar turi draudimą. Nusipirko kitą dieną po to, kai baigė remontą.
„Per brangią pamoką išmokau”, – sako jis. „Dabar, kai girdžiu ką nors sakant, kad draudimas nereikalingas, papasakoju savo istoriją.”
Būsto draudimas – ne prabanga. Tai bazinė apsauga, kurią turėtų turėti kiekvienas būsto savininkas ar net nuomininkas.
Nes nelaimės nepraneša iš anksto. Jos tiesiog nutinka – kartais tiems, kurie labiausiai tikisi, kad nenutiks.
Ir tada lieka tik du variantai: turėti draudimą ir spręsti problemą per kelias savaites. Arba neturėti – ir skaičiuoti, kiek metų reikės taupyti, kad grįžtum į pradinę padėtį.
Keturi eurai per mėnesį. Tokia ramybės kaina.
