Šafranas daugelį šimtmečių buvo vertinamas kaip brangiausias pasaulyje prieskonius. Gramas kokybiško šafrano kainuoja daugiau nei gramas aukso. Tačiau pastarąjį dešimtmetį mokslininkai pradėjo tirti šį augalą ne dėl jo skonio ar spalvos, o dėl visiškai netikėtų savybių – poveikio regėjimui ir akių sveikatai.
Nuo virtuvės iki laboratorijos
Šafranas gaminamas iš Crocus sativus žiedų piestelių. Kiekvienam žiedui tenka tik trys piestelės, o jų rinkimas atliekamas rankomis. Todėl ir kaina tokia didelė. Tačiau būtent šiose piestelėse slypi veikliosios medžiagos – krocinas ir kroketinas – kurios patraukė oftalmologų dėmesį.
Pirmieji rimti tyrimai pradėti Italijoje, L’Aquila universitete. Profesorės Silvia Bisti vadovaujama komanda tyrė šafrano ekstrakto poveikį tinklainės ląstelėms ir gavo netikėtų rezultatų. Paaiškėjo, kad krocinas ir kroketinas turi stiprų antioksidacinį poveikį tinklainės pigmentinio epitelio ląstelėms – būtent toms, kurios labiausiai nukenčia nuo amžinės makulinės degeneracijos.
Akių sveikata: problema, apie kurią kalbame per mažai
Amžinė makulinė degeneracija – viena dažniausių regos praradimo priežasčių vyresniame amžiuje. Ji pažeidžia geltonąją dėmę (makulą) – tinklainės centrą, atsakingą už aštrų centrinį regėjimą. Žmogus praranda gebėjimą skaityti, atpažinti veidus, vairuoti – visa tai, kas susiję su detaliuoju matymu.
Rizikos veiksniai – amžius, genetika, rūkymas ir ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau vienas svarbiausių mechanizmų – oksidacinis stresas, kuris kaupiasi tinklainėje dešimtmečiais. Būtent čia šafranas gali atlikti prevencinį vaidmenį.
Ką rodo klinikiniai tyrimai
Kelios klinikinės studijos parodė įdomių rezultatų. 2010 metų randomizuotas dvigubai aklas tyrimas su pacientais, turinčiais ankstyvą makulinės degeneracijos stadiją, parodė, kad kasdieninis šafrano papildas (apie dvidešimt miligramų per dieną) po trijų mėnesių statistiškai reikšmingai pagerino tinklainės jautrumą šviesai, matuojamą elektroretinografija.
Vėlesni tyrimai patvirtino šiuos duomenis ir pridėjo naujų įžvalgų. Šafrano veikliosios medžiagos ne tik saugo tinklainės ląsteles nuo oksidacinio streso, bet ir gali moduliuoti uždegimo procesus akyje. Tai svarbu, nes lėtinis uždegimas yra vienas iš makulinės degeneracijos progresavimo variklių.
Ne tik makulei
Nors daugiausia tyrimų susiję su makuline degeneracija, yra duomenų ir apie šafrano poveikį kitoms akių būklėms. Preliminarūs tyrimai rodo galimą naudą esant glaukomai ir diabetinei retinopatijai, tačiau šiose srityse įrodymų bazė dar per maža tvirtoms išvadoms.
Taip pat svarbu paminėti, kad šafranas turi ir kitų biologinių efektų – tyrimuose fiksuotas nuotaikos gerinimo, streso mažinimo ir miego kokybės palaikymo potencialas. Tai papildomi privalumai, tačiau akių sveikata išlieka labiausiai moksliniais duomenimis paremta sritis.
Svarbus praktinis aspektas – dozavimas. Tyrimuose naudojama standartinė dozė yra apie dvidešimt miligramų šafrano ekstrakto per dieną. Didesnė dozė nebūtinai reiškia geresnį efektą, o labai didelės dozės gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Nuoseklumas vartojant svarbiau nei kiekis – reguliarus kasdieninis vartojimas per kelis mėnesius duoda geriausius rezultatus.
Kam tai aktualu
Žmonėms po keturiasdešimties, ypač tiems, kurių šeimoje buvo regėjimo problemų. Tiems, kurie daug dirba prie ekranų ir nuolat apkrauna akis mėlyna šviesa. Ir apskritai visiems, kurie supranta, kad regėjimas – viena iš tų funkcijų, kurią praradus gyvenimo kokybė keičiasi drastiškai. Prevencija visada pigesnė ir malonesnė nei gydymas. O šafranas – vienas iš nedaugelio natūralių ingredientų, turinčių augančią mokslinių įrodymų bazę būtent šioje srityje.
