Pelėsis namuose retai atsiranda „iš niekur“. Dažniausiai jis ilgai siunčia mažus signalus, tik žmonės jų nepastebi. Langai rytais aprasoję, kampuose jaučiasi drėgmė, vonioje ilgai laikosi sunkus kvapas, o už spintos sienos dažai pradeda keist spalvą. Iš pradžių atrodo, kad pakaks nuvalyti paviršių. Po kelių savaičių dėmė vėl grįžta.

Pelėsis ant sienos yra ne tik estetinė problema. Jis parodo, kad namuose kažkur kaupiasi drėgmė, trūksta oro judėjimo arba sienos šąla daugiau nei turėtų. Ir kol priežastis lieka ta pati, jokie greiti valikliai ilgai nepadės.

Drėgmė yra pagrindinis kaltininkas

Dažniausia priežastis labai paprasta — per daug drėgmės. Ji kaupiasi verdant maistą, maudantis, džiovinant skalbinius kambaryje, net tiesiog gyvenant uždaruose namuose be normalaus vėdinimo.

Senesniuose butuose tai matosi dar greičiau. Langai pakeisti sandariais, o vėdinimo sistema likusi tokia pati kaip prieš kelis dešimtmečius. Oras nebejuda, drėgmė neturi kur pasišalinti, ir sienų kampai tampa puikia vieta pelėsiui.

Viena šeima pasakojo, kad po plastikinių langų įdėjimo pelėsis atsirado miegamajame vos per vieną žiemą. Iki tol tokios problemos nebuvo. Paaiškėjo, kad kambarys beveik nevėdinamas, o drėgmė kasnakt kaupėsi ant šalčiausios sienos.

Šalti kampai greitai išduoda problemą

Pelėsis dažnai atsiranda būtent kampuose, už baldų arba prie išorinių sienų. Ten paviršius būna šaltesnis, o drėgmė nusėda greičiau. Jei prie tokios sienos pristumta spinta ar sofa, oras dar blogiau juda. Žmogus gali ilgai nieko nematyti, kol vieną dieną pajudina baldą ir pamato juodas arba pilkšvas dėmes. Tada dažnai būna jau ne pirmas etapas.

Dėl to verta palikti bent nedidelį tarpą tarp baldų ir išorinių sienų. Ypač senesniuose daugiabučiuose, kur kampiniai butai žiemą šąla labiau.

Vonios kambarys pelėsiui patinka labiausiai

Jei po dušo veidrodis ilgai aprasojęs, o sienos lieka šlapios, pelėsiui sąlygos beveik idealios. Vonioje drėgmė kyla greitai, todėl be gero vėdinimo problema atsiranda labai greitai.

Dažniausiai žmonės pirmiausia pamato tamsias dėmes tarp plytelių, prie silikono, lubų kampuose. Iš pradžių tai atrodo kaip nešvarumas. Bet jei dėmės grįžta po valymo, problema greičiausiai ne paviršiuje. Čia svarbu ne vien valyti, o keisti įpročius. Po maudynių palikti praviras duris, įjungti ventiliatorių, neleisti drėgmei laikytis valandų valandas.

Skalbiniai kambaryje gali pridaryti daugiau žalos nei atrodo

Daugelyje butų skalbiniai džiovinami svetainėje ar miegamajame. Vieną kartą nieko baisaus. Bet jei tai vyksta nuolat, į patalpą patenka labai daug papildomos drėgmės.

Žiemą problema dar didesnė. Langai uždaryti, šildymas sausina orą netolygiai, o drėgmė nusėda ant šaltesnių paviršių. Tada pelėsis ant sienos atsiranda net ten, kur anksčiau jo niekada nebuvo. Kai kurie žmonės nustemba, kad pakeitus skalbinių džiovinimo vietą ir pradėjus dažniau vėdinti kambarius, dėmės nustoja plėstis.

Kartais kalta ne buitis, o pats pastatas

Ne visada gyventojas kaltas dėl pelėsio. Kartais problema slepiasi konstrukcijose. Prastai apšiltinta siena, nesandarus stogas, drėkstantis fasadas ar vamzdyno nuotėkis gali sukurti sąlygas, kurių paprastu vėdinimu neišspręsi. Tai ypač aktualu viršutiniuose aukštuose, kampiniuose butuose ir senesniuose namuose. Jei dėmė nuolat atsiranda toje pačioje vietoje, verta patikrinti, ar nėra gilesnės priežasties.

Vienas gyventojas kelis mėnesius valė pelėsį virtuvėje, kol paaiškėjo, kad viršuje esantis balkonas praleidžia drėgmę. Tik sutvarkius išorinę problemą dėmės nustojo grįžti.

Greitas valymas neišsprendžia priežasties

Pelėsį galima nuvalyti, bet jei namuose lieka drėgmė, šaltos sienos ir prastas vėdinimas, jis grįš. Kartais net stipresnis nei buvo.

Todėl svarbiausia ne vien pašalinti dėmę, o suprasti, kodėl ji atsirado. Ar kambarys per drėgnas? Ar trūksta oro judėjimo? Ar siena šąla? Ar nėra nuotėkio?

Kai atsakai į šiuos klausimus, problema tampa daug aiškesnė. Ir tada pelėsis ant sienos nebėra paslaptinga nelaimė, o ženklas, kad namams reikia daugiau oro, sausumo ir šiek tiek daugiau dėmesio.