Pirmoji riedlentė vaikui dažnai atrodo kaip smagus, greitas pirkinys. Vaikas pamato, susižavi, pažada važinėti kasdien, o tėvams lieka vienas klausimas – kurią pasirinkti, kad džiaugsmas nesibaigtų po pirmo vakaro kieme. Ir būtent čia daug kas suklysta. Nes perkama akimis, pagal spalvą, paveiksliuką ar kainą, o ne pagal tai, kaip vaikas iš tikrųjų jausis ant lentos.
Su vaikais viskas vyksta greitai. Jei pirmas bandymas malonus, atsiranda smalsumas, drąsa ir noras mokytis. Jei lenta per sunki, per didelė ar nestabili, noras dingsta beveik iš karto. Tada riedlentė lieka kampe, o tėvai tyliai galvoja, kad gal vaikui tiesiog nepatiko. Nors dažnai nepatiko ne pati veikla, o prastas pirmas pasirinkimas.
Vaikui svarbiausia ne išvaizda, o jausmas po kojomis
Suaugusieji dažnai vertina daiktus logiškai. Vaikai vertina labai paprastai – ar smagu, ar nejauku. Todėl pirmoji lenta turi duoti saugumo pojūtį. Vaikas turi jausti, kad gali užlipti, pastovėti, pabandyti pajudėti ir nenusivilti po kelių minučių.
Būna, kad tėvai nuperka lentą „su atsarga“, galvodami, kad vaikas užaugs ir ilgiau naudos. Bet vaikui per didelis daiktas dažniausiai reiškia vieną dalyką – sunkiau valdyti. Kojos jaučiasi nesaugiai, posūkiai atrodo keisti, o kiekvienas bandymas tampa įtampa vietoj džiaugsmo. Pirma patirtis tada būna ne įkvepianti, o stabdanti.
Todėl riedlentės vaikams turi būti parenkamos pagal vaiko amžių, ūgį ir pasitikėjimą savimi. Kuo natūraliau lenta „limpa“ po kojomis, tuo greičiau atsiranda noras bandyti dar kartą.
Pigi lenta kartais kainuoja daugiau, nei atrodo
Iš pirmo žvilgsnio pigesnis variantas skamba viliojančiai. Ypač jei nežinai, ar vaikas tikrai važinės. Mintis paprasta: pabandys, pažiūrėsim. Bet čia slypi pavojus. Prastos kokybės lenta gali važiuoti sunkiau, suktis prasčiau, drebėti, skleisti nemalonų nestabilumo jausmą. Vaikas to neįvardys, bet labai greitai pajus.
Ir tada nutinka tai, ką tėvai mato dažnai. Vaikas nulipa po kelių bandymų ir sako, kad nenori. Atrodo, jog hobis neprilipo. Bet kartais tereikėjo normalesnio starto. Kai lenta rieda sklandžiai, posūkis nekelia baimės, o paviršius po kojomis neslysta, pasikeičia visas pirmas įspūdis.
Gera pradžia vaikui svarbi labiau, nei gali atrodyti. Ji nulemia, ar riedlentė taps mėgstamu užsiėmimu po pamokų, ar trumpu eksperimentu.
Vaiko charakteris irgi daug pasako
Vienam vaikui patinka šokti tiesiai į naują veiklą. Kitam reikia daugiau laiko, daugiau švelnumo ir mažesnio spaudimo. Todėl prieš perkant verta pagalvoti ne vien apie amžių, o apie patį vaiką. Ar jis drąsus? Ar greitai praranda pasitikėjimą? Ar mėgsta judėti? Ar jam svarbiau greitis, ar pats smagus bandymo jausmas?
Jei vaikas jautresnis, jam labai svarbu, kad pirmi kartai būtų kuo ramesni. Tokiu atveju geriau rinktis lentą, ant kurios lengva stovėti ir mokytis pagrindų. Jei vaikas aktyvus, nori daugiau judesio ir nebijo griūti, jis greičiau prisitaikys. Tačiau ir jam reikia lentos, kuri neapgauna kūno pojūčio.
Šitoje vietoje tėvų intuicija dažniausiai būna labai tiksli. Jie žino, ar vaikui reikia padrąsinimo, ar laisvės. Tą žinojimą verta atsinešti ir į pirkimą.
Pirmas vakaras kieme gali nulemti labai daug
Yra didelis skirtumas tarp vaiko, kuris po dešimties minučių sako „dar noriu“, ir to, kuris piktai meta lentą į šoną. Tą skirtumą dažnai nulemia ne talentas, o tinkamai parinkta pradžia.
Kai lenta tinka, vaikas greičiau pagauna pusiausvyrą. Atsiranda pirmas trumpas riedėjimas, pirmas džiaugsmo šūksnis, pirmas noras parodyti draugams. Tokie momentai sukuria ryšį su veikla. O kai ryšys atsiranda, toliau viskas juda daug lengviau.
Todėl pirmoji riedlentė neturėtų būti perkama kaip eilinis žaislas. Tai daiktas, kuris gali įvesti vaiką į aktyvų laisvalaikį, drąsesnį judėjimą ir naują pasitikėjimą savimi.
Geras pasirinkimas jaučiasi ne parduotuvėje, o po kelių dienų
Tikrasis gero pirkinio ženklas paaiškėja ne tą pačią minutę, kai vaikas išpakuoja dėžę. Jis paaiškėja tada, kai po kelių dienų vaikas vėl pats nori imti lentą į rankas. Kai vakare primena, kad nori eiti į lauką. Kai pirmi nubrozdinimai negąsdina, o tampa dalimi naujo nuotykio.
Riedlentės vaikams turi duoti tą jausmą, kad pradėti galima drąsiai. Be bereikalingo sunkumo, be nusivylimo, be minties, kad „čia turbūt ne man“. Jei pirmoji lenta parinkta gerai, ji tampa ne šiaip pirkiniu. Ji tampa pradžia. Ir vaikui tokios pradžios kartais reiškia labai daug.
