Veesla.lt nuotruka
Elektros kainos Lietuvoje tapo tema, kurią žmonės seka nebe kartą per metus, o kone kas mėnesį. Vieną sezoną jos krenta, kitą – vėl kyla, o prognozės dažnai keičiasi greičiau nei spėjama prie jų prisitaikyti. Šiame fone saulės elektrinė vis dažniau vertinama kaip būdas ištrūkti iš kainų svyravimų karuselės, tačiau kartu kyla klausimas – ar visi, kurie ją įsirengia, tikrai laimi?
Kai kainos kyla, o sprendimai skiriasi
Elektros kainų augimas daugelį paskatino ieškoti ilgalaikių sprendimų. Vieni rinkosi fiksuotus tarifus, kiti – biržos kainas, dar kiti nusprendė investuoti į saulės elektrinę. Visgi, šių sprendimų rezultatai skiriasi.
Tie, kurie ir toliau visiškai priklausomi nuo rinkos, dažnai moka daugiau tada, kai kainos šokteli. Tuo tarpu saulės elektrinė leidžia bent dalį elektros pasigaminti patiems, nepriklausomai nuo to, kas vyksta biržoje. Šis skirtumas ypač išryškėja ilgalaikėje perspektyvoje.
Kas iš tiesų „laimi“ su saulės elektrine?
Didžiausią naudą iš saulės elektrinės gauna tie, kurie suvokia ją ne kaip būdą „pagaudyti pigesnę elektrą“, o kaip kainų stabilizavimo įrankį. Saulės elektrinė nesustabdo kainų kilimo rinkoje, tačiau ji sumažina poveikį jūsų namų ūkiui.
Kai dalis elektros pagaminama pačių namuose – kiekvienas kainų šuolis tampa mažiau skausmingas. Net jei mokama už dalį elektros, bendra sąskaita dažnai išlieka stabilesnė nei tų, kurie visiškai priklausomi nuo tiekėjų tarifų.
Kas permoka, nors turi saulės elektrinę?
Paradoksalu, bet kartais permoka ir tie, kurie saulės elektrinę jau turi. Dažniausia priežastis – netinkamai suderintas vartojimas. Jei didžioji dalis elektros suvartojama vakare, kai saulės elektrinė negamina, o dieną elektra beveik nenaudojama, reali nauda sumažėja.
Tokiu atveju susidaro jausmas, kad saulės elektrinė „nepasiteisino“, nors problema slypi ne pačioje sistemoje, o vartojimo įpročiuose. Tie, kurie prisitaiko savo kasdienybę – skalbia, krauna įrenginius ar dirba dieną – dažniausiai laimi daugiau.
Saulės elektrinė ir fiksuoti planai
Dar viena situacija, kai žmonės permoka, yra netinkamai suderinti elektros planai. Turint saulės elektrinę, svarbu įvertinti, kiek elektros iš tikrųjų perkama iš tinklo. Jei pasirenkamas brangus fiksuotas planas, kuris neatitinka realaus likusio vartojimo, nauda gali sumažėti. Tuo tarpu tie, kurie periodiškai peržiūri savo planą ir pritaiko jį prie pasikeitusio vartojimo, dažniausiai išlaiko finansinį pranašumą.
Veesla.lt nuotrauka
Kainų svyravimai – ne priešas, o kontekstas
Svarbu suprasti, kad saulės elektrinė nėra sprendimas „apgauti rinką“. Ji neveikia kaip momentinė apsauga nuo bet kokio kainų pokyčio. Ji veikia kaip amortizatorius – sušvelnina svyravimus ir leidžia planuoti išlaidas ilgesniam laikui.
Tie, kurie tai supranta, dažniausiai nebeskuba reaguoti į kiekvieną antraštę apie brangstančią ar pigstančią elektrą. Jų sprendimas jau padarytas, o rezultatas jau veikia.
Ilgalaikė perspektyva – svarbiausias laimėtojų bruožas
Didžiausi „laimėtojai“ yra tie, kurie į saulės elektrinę žiūri ne per vienerių metų, o per 10–20 metų prizmę. Per šį laikotarpį elektros kainos neišvengiamai kils ir kris, keisis tarifai, mokesčiai ir taisyklės. Saulės elektrinė tokiame kontekste tampa ne spekuliacija, o stabilumo elementu. Net jei vienais metais sutaupoma mažiau, kitais – daugiau, bendras rezultatas dažniausiai būna teigiamas.
Kas iš tikrųjų permoka?
Dažniausiai permoka ne tie, kurie įsirengė saulės elektrinę, o tie, kurie sprendimą atidėlioja laukdami „tobulo momento“. Kol svarstoma, elektros kainos mokamos pilna apimtimi, o galimybė dalį energijos pasigaminti patiems lieka neišnaudota.
Saulės elektrinė – ne apie pergalę, o apie kontrolę
Galutinis atsakymas paprastas: saulės elektrinė laimi tiems, kurie siekia kontrolės, o ne trumpalaikės naudos. Ji nepadaro elektros nemokamos, bet leidžia nebebūti visiškai priklausomiems nuo kainų svyravimų.
Tie, kurie tai supranta, dažniausiai jaučiasi ramiau. O tie, kurie tikisi stebuklo be planavimo, dažniau nusivilia. Būtent čia ir atsiranda skirtumas tarp tų, kurie laimi, ir tų, kurie permoka.
