Šiuolaikiniame pasaulyje, kai klimato kaita ir energijos išteklių tausojimas tampa vis svarbesni, nekilnojamojo turto energinis efektyvumas įgauna ypatingą reikšmę. Pastato energinis naudingumas ne tik atspindi jo poveikį aplinkai, bet ir tiesiogiai veikia savininko išlaidas. Norintiems įsigyti, parduoti ar nuomoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, svarbu suprasti, kas yra Energinio naudingumo sertifikatas ir kokią įtaką jis turi turto vertei.
Kodėl verta investuoti į aukštesnės klasės pastatus?
Aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatai pasižymi mažesnėmis šildymo sąnaudomis, geresne oro kokybe ir didesniu komfortu. Investicija į tokį turtą ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka dėl sumažėjusių komunalinių mokesčių ir didesnės turto vertės. Tyrimai rodo, kad A ir B klasės pastatų pardavimo kaina gali būti net 10-15% didesnė nei žemesnės klasės pastatų.
Kaip nustatoma pastato energinio naudingumo klasė?
Energinio naudingumo klasė nustatoma vertinant įvairius pastato parametrus:
- Šiluminės izoliacijos kokybę
- Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas
- Šilumos rekuperacijos efektyvumą
- Naudojamus atsinaujinančios energijos šaltinius
- Langų ir durų šilumines savybes
- Pastato sandarumą
Lietuvoje pastatai klasifikuojami nuo A++ (aukščiausios) iki G (žemiausios) klasės. Naujai statomi pastatai privalo atitikti bent A klasės reikalavimus, o nuo 2029 metų planuojama reikalauti A++ klasės visiems naujiems statiniams.
Įstatyminiai reikalavimai ir terminai
Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kad parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą būtina pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Šis dokumentas galioja 10 metų, jei per tą laiką nebuvo atlikta esminių pastato pakeitimų, galinčių paveikti jo energinį efektyvumą.
Nepateikus sertifikato, pardavėjui ar nuomotojui gali būti taikomos administracinės baudos, o sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Svarbu paminėti, kad sertifikatas būtinas ne tik butams ir namams, bet ir komercinės paskirties patalpoms.
Kaip pagerinti pastato energinį naudingumą?
Esamo pastato energinį naudingumą galima pagerinti įvairiais būdais:
- Apšiltinant sienas, stogą ir grindis
- Pakeičiant senus langus ir duris į energetiškai efektyvesnius
- Modernizuojant šildymo sistemą
- Įrengiant rekuperacinę vėdinimo sistemą
- Diegiant atsinaujinančios energijos šaltinius (saulės baterijas, geoterminį šildymą)
- Optimizuojant apšvietimo sistemas
Investicijos į energinio efektyvumo didinimą paprastai atsiperka per 5-10 metų, priklausomai nuo pastato būklės ir įgyvendintų priemonių.
Finansinė parama ir mokesčių lengvatos
Lietuvoje veikia įvairios finansinės paramos programos, skirtos pastatų energiniam efektyvumui didinti. Daugiabučių namų renovacijos programos, „Būsto atnaujinimo” paskolos ir mokesčių lengvatos gali padengti dalį išlaidų, susijusių su energinio naudingumo gerinimu.
Taip pat verta paminėti, kad aukštesnės klasės pastatų savininkams gali būti taikomos mažesnės nekilnojamojo turto mokesčio normos, kas dar labiau padidina investicijos patrauklumą.
Būsimos tendencijos
Energinio efektyvumo svarba nekilnojamojo turto rinkoje tik didės. Europos Sąjunga yra nusistačiusi ambicingus tikslus pasiekti neutralų poveikį klimatui iki 2050 metų, o pastatų sektorius yra vienas didžiausių energijos vartotojų. Todėl galima tikėtis dar griežtesnių reikalavimų ir didesnių paskatų investuoti į energetiškai efektyvius pastatus.
Ateityje žemesnės energinio naudingumo klasės pastatai gali susidurti su papildomais mokesčiais ar apribojimais, todėl ankstyva investicija į energinį efektyvumą yra protingas ilgalaikis sprendimas.
Domėjimasis pastato energiniu naudingumu turėtų būti neatsiejama nekilnojamojo turto įsigijimo proceso dalis, kuri užtikrins ne tik mažesnes eksploatacines išlaidas, bet ir stabilesnę investiciją.
