Dažniausiai peilis sugadinamas ne naudojant, o laikant: drėgname dėkle, nenuvalytas, su maisto likučiais ant ašmenų. Rudens drėgmė per kelias dienas gali palikti rūdžių dėmių net ant nerūdijančio plieno. Kitos dažnos klaidos – neapgalvotas vežimas, buki ašmenys ir peilio naudojimas ten, kur reikėtų kirvio ar pjūklo.
Spalį ir lapkritį, kai kuprinėje daiktai ilgai lieka drėgni, išgyvenimo peiliai patiria didesnį krūvį nei vasarą: daugiau tenka drožti pakurų, skaldyti šlapias malkas, o rankos dažnai būna sušalusios ir mažiau jautrios. Todėl šiuo metu smulkios klaidos greičiau virsta sugadintu įrankiu arba įsipjovimu. Dauguma jų kartojasi tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių žygeivių grupėse, nes atrodo per smulkios, kad į jas būtų verta kreipti dėmesį.
Klaidos laikant ir prižiūrint
1. Peilis laikomas odinėje makštyje
Oda sugeria drėgmę ir ją ilgai išlaiko, o kai kurios odai rauginti naudojamos medžiagos skatina koroziją. Po drėgnos dienos peilį verta ištraukti iš makšties ir abu nakčiai palikti džiūti atskirai. Ilgam laikymui odinė makštis netinka visai.
Sintetinės makštys, pavyzdžiui, iš kydex ar kitų plastikų, drėgmės nesugeria, todėl rudens ir žiemos išvykoms jos praktiškesnės. Vis dėlto ir į jas patekęs vanduo neišgaruoja savaime, todėl po lietingos dienos makštį verta išpurtyti.
2. Ašmenys nevalomi po maisto
Obuoliai, svogūnai ir citrusai turi rūgščių, kurios ant anglinio plieno per kelias valandas palieka tamsias dėmes. Pakanka ašmenis nuplauti, nusausinti ir patrinti lašu maistinio aliejaus – ne techninio tepalo, jei tuo pačiu peiliu bus pjaustomas maistas.
Ant anglinio plieno laikui bėgant susidaro tamsi patina. Ji nėra defektas ir netgi šiek tiek apsaugo nuo rūdžių, todėl jos šveisti nereikia. Kitaip yra su rudomis rūdžių dėmėmis – jas reikia pašalinti kuo greičiau, kol nesusidarė duobutės.
3. Manoma, kad bukas peilis saugesnis
Yra visiškai atvirkščiai, ir tai patvirtins bet kuris virėjas. Bukas peilis reikalauja daugiau jėgos, dažniau nuslysta nuo medžio ir pataiko į ranką. Mažas keraminis ar deimantinis galąstuvas sveria vos kelias dešimtis gramų, o keli judesiai vakare prie laužo atkuria aštrumą.
Galąstant lauke svarbiausia išlaikyti vienodą kampą. Daugumai turistinių peilių tinka maždaug 20 laipsnių kampas kiekvienai pusei, o skandinaviško pjūvio peilio ašmenis tiesiog reikia priglausti visa nuožulna prie galąstuvo.
Klaidos naudojant ir vežant
4. Malkos skaldomos netinkamu peiliu
Skaldymas, kai per peilio nugarėlę mušama pagaliu, tinka tik fiksuotų ašmenų peiliui su pilnu kotu. Sulankstomo peilio lankstas ar dalinio koto rankena tokios apkrovos neatlaiko. Rudenį tai ypač aktualu: drėgną malką tenka perskelti, kad būtų galima pasiekti sausą vidurį. Skaldykite ant tvirto pagrindo, ne ant kelio ar rankos, o pagalį naudokite tik iš medienos – ne akmenį ar metalą.
5. Peilis vežamas neapgalvotai
Automobilyje peilį laikykite kuprinėje ar bagažinėje, o ne prie diržo ar ant sėdynės. Buitiniai ir turistiniai peiliai paprastai nelaikomi ginklais, tačiau matomoje vietoje mieste be aiškios priežasties nešiojamas peilis gali sukelti nemalonių klausimų. Skrendant ES aviacijos saugumo taisyklės peilius su ilgesniais nei 6 cm ašmenimis draudžia vežti rankiniame bagaže, o daugelis oro uostų praktikoje neleidžia jokių peilių. Registruotame bagaže peilis turi būti įdėtas į makštį. Renginių organizatoriai peilių paprastai neįsileidžia. Keliaujant į užsienį verta pasidomėti ir tos šalies taisyklėmis, nes kai kur peilio nešiojimas viešoje vietoje ribojamas griežčiau nei Lietuvoje.
6. Peilis tampa vieninteliu įrankiu
Peilis puikiai drožia, pjausto ir skelia smulkias malkas, bet storesnėms šakoms reikia pjūklo. Be to, laužui reikia ir tinkamos vietos: Lietuvoje miške kurti laužą leidžiama tik tam įrengtose vietose, todėl ne kiekviena stovyklavietė tinka net turint geriausią įrankį. Sausringais laikotarpiais miškų lankymas apskritai gali būti ribojamas, todėl prieš išvyką verta pasitikrinti galiojančius apribojimus.
Kaip pratęsti peilio tarnavimo laiką?
Paprasta taisyklė – po kiekvienos išvykos peilį išvalyti, nusausinti, pagaląsti ir laikyti sausoje vietoje be makšties. Kartą per sezoną verta patikrinti, ar neatsilaisvino rankenos kniedės ir ar makšties fiksatorius vis dar tvirtai laiko ašmenis. Medinė rankena kartą per metus atsidėkos už plonai užteptą sėmenų aliejų, o ant ašmenų atsiradusias įbrėžas ir smulkias išdaužas geriau sutvarkyti nedelsiant, kol jos nepadidėjo.
Ir dar viena smulkmena, kurią dažnai pamiršta net patyrę žygeiviai: peilis, kuris niekada nebuvo naudotas, nėra patikimas. Prieš įdedant jį į atsargas verta bent kartą išbandyti lauke – pajusti, kaip jis guli rankoje ir kaip pjauna.
Jei peilis perkamas kaip atsargų dalis, jis turėtų gulėti kartu su kitomis priemonėmis, kurių prireiks tuo pačiu metu: ugnies įsiskėlimo priemone, žibintuvėliu ir vandens filtru. Tokius komplektus siūlo ir KVANTUMA.
Susiję: išgyvenimo rinkinys – kas jame turi būti ir kaip jį laikyti.
