Vilnius. Penktadienio vakaras. Mažos reklamos agentūros direktorė Inga pagaliau baigia savaitę. Prieš išjungdama kompiuterį, prisimena – dar deklaracija. Vėl pamiršo. Terminas buvo vakar.
„Tai jau trečias kartas šiemet,” – prisipažįsta ji. – „Žinau, kad negerai. Bet kai renkiesi tarp kliento projekto ir VMI ataskaitos, klientas visada laimi.”
Inga nėra išimtis. Ji – taisyklė.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Lietuvoje veikia per 80 tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių. Tikslių duomenų, kiek jų turi profesionalią buhalterinę pagalbą, niekas nerenka. Tačiau buhalterių asociacijų atstovai vertina, kad mažiausiai trečdalis mažų įmonių apskaitą tvarko „kaip išeina”.
„Kaip išeina” reiškia – pats savininkas vakarais, pusiau suprantantis giminaitis, arba pigiausias skelbimuose rastas buhalteris, kuris aptarnauja trisdešimt įmonių vienu metu.
VMI statistika rodo, kad per metus surašoma dešimtys tūkstančių baudų už pavėluotas ar neteisingas deklaracijas. Dauguma – smulkiam verslui. Ne todėl, kad jie nesąžiningi, o todėl, kad nespėja, nesupranta, neturi kam deleguoti.
„Buhalteriją laikau galvoje”
Klaipėdoje veikiančios automobilių remonto dirbtuvės savininkas Darius jau aštuonerius metus veda verslą be buhalterio.
„Turiu Excel lentelę, kur viską žymiu. Sąskaitas, išlaidas, mokesčius. Man to pakanka,” – tikina jis.
Pakanka – kol viskas gerai. Praėjusį pavasarį Darius gavo VMI pranešimą apie planuojamą patikrinimą. Pasiruošti turėjo mėnesį.
„Tas mėnuo buvo košmaras. Ieškojau čekių, kuriuos seniai išmečiau. Bandžiau prisiminti, ką reiškia kai kurie mano paties įrašai. Samdžiau buhalterį skubiai sutvarkyti, kas įmanoma.”
Patikrinimas baigėsi palyginti gerai – nedidelė bauda, keletas pataisymų. Tačiau Darius prisipažįsta, kad tos kelios savaitės pakirto sveikatą labiau nei aštuoneri metai fizinio darbo.
„Dabar turiu buhalterę. Turėjau nuo pat pradžių,” – sako jis.
Kodėl verslininkai delsia
Ekonomistė ir verslo konsultantė dr. Rūta Mažeikienė mato keletą priežasčių.
„Pirma – kaina. Smulkiam verslui kiekvienas euras svarbus, ir buhalterija atrodo kaip išlaida, kuri nieko negamina. Antra – psichologija. Kol problemos nėra, žmogus tiki, kad jos ir nebus. Trečia – laiko iliuzija. Visi galvoja, kad susitvarkysi vėliau, kai bus ramiau. Ramiau nebūna niekada.”
Ji pastebi ir kultūrinį aspektą. Lietuvoje verslas ilgai buvo „daryti viską pačiam”. Deleguoti – tarsi prisipažinti, kad nepajėgi.
„Bet niekas nesistengia pats sau siūti batus ar taisyti dantų. Kodėl buhalterija turėtų būti kitaip?” – klausia ji.
Kaštų matematika
Kiek kainuoja profesionali apskaita smulkiam verslui? Rinkos kainos svyruoja.
Bazinis aptarnavimas – keliasdešimt dokumentų per mėnesį, standartinės deklaracijos – kainuoja nuo 80 iki 200 eurų. Sudėtingesni atvejai – nuo 200 iki 500. Pilnas finansų valdymas su konsultacijomis – 500 ir daugiau.
Tuo tarpu viena VMI bauda už pavėluotą deklaraciją – nuo 40 iki 350 eurų. Rimtesni pažeidimai – tūkstančiai. Mokestinis patikrinimas su priskaičiavimais – neribotai.
„Skaičiuojant grynai finansiškai, profesionali apskaita beveik visada apsimoka,” – sako finansų analitikė Giedrė Paulauskaitė. – „Bet žmonės skaičiuoja tik tiesioginius kaštus, ne rizikas.”
Technologijų pažadas ir realybė
Pastaraisiais metais rinkoje atsirado dešimtys buhalterinės apskaitos programų, žadančių automatizaciją ir paprastumą. Kai kurios siūlo „apskaitą be buhalterio”.
Ar tai veikia?
„Programos puikiai tvarko rutiną – sąskaitų išrašymą, automatinį banko importą, standartines ataskaitas,” – aiškina IT sprendimų konsultantas Marius Kazlauskas. – „Bet kai situacija nukrypsta nuo standarto, programa nepasako, ką daryti. Tam reikia žmogaus.”
Jis pateikia pavyzdį. Įmonė gauna sąskaitą iš užsienio tiekėjo. Programa ją užregistruoja. Bet ar teisingai pritaikė PVM? Ar reikia atvirkštinio apmokestinimo? Ar tai importas ar ES vidaus sandoris? Tokie klausimai reikalauja žinių, ne tik programinės įrangos.
„Technologijos sumažina buhalterio darbo apimtį, bet nepanaikina poreikio,” – apibendrina jis.
Ką daro tie, kurie daro gerai
Kauno technologijų įmonės „NovaTech” įkūrėjas Tomas nuo pirmos dienos skyrė biudžetą profesionaliai apskaitai.
„Kai kurie kolegos juokėsi – kam tau buhalterė, jei dar net pelno neturi. Bet aš žiūrėjau kitaip. Noriu augti, o augti su chaotiška apskaita neįmanoma.”
Po trejų metų „NovaTech” turi dvidešimt darbuotojų ir du investicinius raundus. Abu kartus investuotojai gyrė finansinių dokumentų tvarką.
„Tai ne nuopelnas – tai higiena,” – sako Tomas. – „Bet stebėtinai daug įmonių tos higienos neturi.”
Profesionalios buhalterinės apskaitos paslaugos jam kainuoja kelis šimtus eurų per mėnesį. Jis skaičiuoja, kad sutaupytas laikas ir išvengtos klaidos atsiperka bent penkis kartus.
Požiūrio pokytis
Buhalterių bendruomenėje pastebimas lėtas, bet vykstantis pokytis.
„Prieš dešimt metų klientai ieškojo pigiausio varianto. Dabar vis dažniau klausia apie kokybę, apie konsultacijas, apie pridėtinę vertę,” – sako ilgametė buhalterė Jolanta Rimkienė.
Ji mano, kad tai susiję su verslo brendimu. Įmonės, kurios išgyveno pirmuosius metus, supranta ilgalaikio mąstymo vertę. Tos, kurios neišgyveno – dalis jų žlugo būtent dėl finansinių problemų, kurių galėjo išvengti.
„Mano darbas pasikeitė. Anksčiau buvau tik skaičių suvedėja. Dabar esu patarėja, kartais – psichologė,” – šypsosi ji.
Išvada, kurios niekas nenori girdėti
Buhalterija nebus įdomi. Ji nebus madinga, seksuali ar instagramiška. Niekas apie ją nerašys bestseleryje ir nekurs Netflix serialo.
Tačiau ji išlieka tuo, kuo buvo visada – verslo stuburu, kurio nematai, kol jis sveikas, ir kurio labai pasiilgsti, kai jis lūžta.
Ingos, Dariaus ir tūkstančių kitų Lietuvos verslininkų istorijos kartosis. Vieni išmoks iš savo klaidų. Kiti – iš svetimų. Treti neišmoks ir dėl to sumokės.
Pasirinkimas, kaip visada, asmeninis.
