Vilniaus numizmatikos paroda. Prie vienos vitrinų stovi du vyrai ir ginčijasi.
„Žiūrėk, uncija aukso. Čia – 500 eurų, čia – 3000. Tas pats svoris, tas pats metalas. Kur logika?”
Pardavėjas, girdėjęs tokių pokalbių šimtus, šypsosi. „Viena – investicinė. Kita – numizmatinė. Skirtingi pasauliai.”
Būtent čia prasideda painiava, į kurią įkliūva daugelis, pirmą kartą susidomėję auksinėmis monetomis. Nes moneta monetai nelygu – ir nuo pasirinkimo priklauso, ar jūsų investicija prasminga.
Trys kategorijos, trys tikslai
Aukso monetų rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Auksas yra auksas – kokia dar gali būti painiava? Tačiau giliau pasiknisus paaiškėja, kad egzistuoja mažiausiai trys skirtingos kategorijos, kurių nedera maišyti.
Investicinės monetos – gaminamos būtent investavimui. Jų vertę lemia aukso kiekis ir rinkos kaina. Krugerrand iš Pietų Afrikos, Maple Leaf iš Kanados, Vienos filharmonija iš Austrijos, Britannia iš Jungtinės Karalystės – tai klasika, kurią perka ir parduoda visame pasaulyje. Šių monetų kaina artima aukso vertei plius nedidelis antkainis gamybai ir platinimui.
Numizmatinės monetos – visai kita istorija. Čia svarbiausia retumo ir būklės kombinacija. Sena moneta, kurios išlikę vos keli šimtai egzempliorių, gali kainuoti dešimtis ar šimtus kartų daugiau nei joje esančio aukso vertė. Numizmatika – kolekcionavimo sritis, reikalaujanti ekspertizės, ir naujokams čia pasiklysti labai lengva.
Proginės monetos – kažkur per vidurį. Jas leidžia centriniai bankai ar kalyklos specialiomis progomis: jubiliejams, įvykiams, asmenybėms atminti. Tiražai riboti, dizainas unikalus, kokybė aukščiausia. Tačiau ar jos gera investicija? Čia nuomonės išsiskiria.
„Mokate už istoriją, ne už metalą”
Kolekcininkas Mindaugas, trisdešimt metų renkantis monetas, aiškina skirtumą paprastai.
„Investicinė moneta – tai aukso laikmenė. Nieko daugiau. Perki unciją, turi unciją. Parduodi – gauni rinkos kainą. Jokių emocijų, jokių paslapčių.”
„Numizmatinė moneta – visai kas kita. Čia perki istoriją. Monetą, kuri gulėjo kokio nors imperatoriaus ižde. Arba pirmą tam tikro tipo kaldinį. Arba egzempliorių tokios būklės, kokios pasaulyje liko vos penki.”
Problema ta, kad istorijos kaina subjektyvi. Numizmatinė moneta verta tiek, kiek kažkas sutinka už ją mokėti. O tai priklauso nuo mados, rinkos nuotaikų, konkretaus pirkėjo užsispyrimo.
„Mačiau monetas, kurios per dešimtmetį pabrango penkis kartus. Ir mačiau tokias, kurios nukrito perpus. Numizmatikoje garantijų nėra”, – sako kolekcininkas.
Proginių monetų spąstai
Kalyklos kasmet išleidžia dešimtis proginių monetų. Gražios dėžutės, blizgantis paviršius, sertifikatai, riboti tiražai. Reklama žada: „Puiki investicija! Vertė tik augs!”
Realybė dažnai kitokia.
„Proginė moneta už 200 eurų, kurioje aukso už 150 – ar tai gera investicija?”, – retoriškai klausia Vilniaus aukso prekybos veteranas. „Kad atgautumėte pinigus, monetos kolekcinis antkainis turi išlikti arba augti. O praktika rodo, kad daugelio proginių monetų antkainis per kelerius metus tiesiog ištirpsta.”
Kodėl? Nes tiražai ne tokie maži, kaip atrodo. Penki tūkstančiai egzempliorių – skamba ribotai. Bet kai kiekviena kalykla kasmet leidžia po keliolika tokių „ribotų” serijų, rinka prisipildo. Pasiūla auga, unikalumo jausmas dingsta, o kartu – ir kolekcinis antkainis.
Tai nereiškia, kad visos proginės monetos blogos. Kai kurios ilgainiui tampa paklausios, ypač jei susietos su reikšmingais įvykiais ar turi ypatingą dizainą. Tačiau atspėti, kuri „išlauks”, – loterija.
Ką renkasi tie, kurie žino
Profesionalūs investuotojai, kuriems auksas – ne hobis, o portfelio dalis, dažniausiai renkasi paprasčiausią kelią.
„Kodėl mokėti daugiau už istoriją ar dizainą, jei tikslas – turėti auksą?”, – klausia finansų konsultantas iš Kauno. „Perku standartines investicines monetas: Krugerrand, Maple Leaf, Vienos filharmoniją. Perkant – minimalus antkainis. Parduodant – visame pasaulyje žinomas produktas, kurį priima bet kas.”
Investicinis auksas šia forma – skaidrus ir suprantamas. Uncija yra uncija. Kaina priklauso nuo rinkos, ne nuo subjektyvių vertinimų. Perkant nereikia būti ekspertu, parduodant nereikia ieškoti specialaus pirkėjo.
Būtent todėl didžioji dalis aukso investicijų pasaulyje – investicinės monetos ir luitai, ne numizmatika.
Kai monetos – teisingas pasirinkimas
Nors luitai ir monetos iš esmės atlieka tą pačią funkciją – laikyti auksą – monetos turi keletą praktinių pranašumų.
Dalijamumas. Unciją lengva parduoti dalimis, jei turite kelias monetas po pusę ar ketvirtį uncijos. Luito neperpjausi.
Likvidumas. Auksinės monetos investavimui – ypač populiarios serijos – parduodamos greitai ir be problemų. Jas atpažįsta kiekvienas prekiautojas, jų autentiškumas lengvai patikrinamas.
Mažesnė įėjimo riba. Galima pradėti nuo vienos uncijos ar net mažesnio nominalo. Nereikia iš karto investuoti į 100 gramų luitą.
Estetika. Taip, tai ne finansinis argumentas. Bet daugeliui žmonių malonu turėti gražų daiktą, ne tik „turtą”.
Praktinė išvada
Jei tikslas – apsaugoti santaupas, diversifikuoti portfelį, turėti fizinio aukso ilgalaikei perspektyvai – investicinės monetos yra racionaliausias pasirinkimas. Aiški kaina, globalus pripažinimas, minimalus antkainis.
Jei domina numizmatika kaip hobis, kaip aistra, kaip kolekcionavimo džiaugsmas – tai visiškai kitas kelias. Jis gali būti pelningas, bet reikalauja metų mokymosi, ekspertizės ir pasirengimo rizikuoti.
Proginės monetos – kažkur tarp. Gali būti graži dovana, prasminga atmintis. Bet kaip investicija – dažniausiai nuviliantis pasirinkimas.
Vyrai numizmatikos parodoje galų gale sutarė. Vienas nusipirko investicinę monetą už 500 eurų. Kitas – numizmatinį retumą už 3000. Abu patenkinti. Nes abu žinojo, ką perka ir kodėl.
Tai ir yra svarbiausia – suprasti skirtumą prieš atidarant piniginę.
