Tręšimas atrodo paprastas dalykas. Nusipirkai, išbarstei, lauki derliaus. Tačiau detalėse slypi velnias. Smulkios klaidos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingos, per sezoną sudeda šimtus eurų nuostolių ir prarastas tonas.
Daugelis šių klaidų kartojamos metai iš metų, nes niekas apie jas garsiai nekalba. Laikas tai pakeisti.
Tręšimas pagal kaimyną
Petras barstomai tiek, vadinasi, ir man tiek reikia. Ši logika paplitusi, bet ydinga. Kaimyno laukas gali turėti visiškai kitokį dirvožemį, kitokią priešistorę, kitokius poreikius.
Dar blogiau, kai kaimynas pats nežino, kodėl tręšia būtent tiek. Galbūt jis irgi kadaise nusižiūrėjo nuo savo kaimyno. Taip klaidingos praktikos keliauja iš ūkio į ūkį kartų kartas.
Vienintelis patikimas būdas žinoti savo lauko poreikius yra dirvožemio analizė. Ji kainuoja nedaug, o sutaupo daug. Kai žinai tikslią situaciją, gali priimti pagrįstus sprendimus, o ne sekti aklu pavyzdžiu.
Per didelė dozė vienu metu
Logika atrodo sveika: jei šiek tiek gerai, tai daugiau bus dar geriau. Deja, augalų fiziologija taip neveikia.
Augalas vienu metu gali pasisavinti ribotą kiekį maistinių medžiagų. Perteklius lieka dirvoje, kur gali pakenkti šaknims, išsiplauti su lietumi arba tiesiog gulėti be naudos.
Ypač tai aktualu azotui. Didelė azoto dozė pavasarį sukuria perteklių, kurio augalas nepajėgia panaudoti. Dalis virsta dujomis ir išgaruoja, dalis išsiplauna į gruntinius vandenis. Pinigai tiesiogine prasme dingsta ore ir vandenyje.
Padalintas tręšimas mažesnėmis dozėmis beveik visada efektyvesnis. Taip, reikia daugiau pravažiavimų, bet rezultatas kompensuoja papildomą darbą.
Netinkamas laikas
Trąšos išbarstytos, bet po savaitės vis dar guli ant dirvos paviršiaus. Nebuvo lietaus, niekas jų neįterpė. Azotas garuoja, fosforas reaguoja su kalciu ir tampa neprieinamas. Efektyvumas krenta drastiškai.
Kita situacija: tręšiama prieš pat stiprią liūtį. Vanduo nuplauna viską į melioracijos griovius anksčiau, nei augalas spėja pasinaudoti.
Laikas yra kritinis veiksnys, kuris dažnai ignoruojamas. Kompleksinės trąšos su apsaugine danga ar lėto atpalaidavimo technologija atleidžia dalį laiko klaidų, bet neišsprendžia problemos visiškai.
Orų prognozės šiandien pakankamai tikslios bent savaitei į priekį. Jomis verta naudotis planuojant tręšimą.
Ignoruojamas pH
Galima turėti tobulą trąšų programą, bet jei dirvožemio pH netinkamas, pusė pastangų nueis veltui. Rūgščioje dirvoje fosforas ir daugelis mikroelementų tampa sunkiai prieinami. Šarminėje dirvoje kyla kitų problemų.
Kalkinimas nėra seksualus. Jis neatrodo taip įspūdingai kaip naujausi preparatai. Tačiau kartais paprastas pH sutvarkymas duoda didesnį efektą nei visi brangūs produktai kartu sudėjus.
Reguliariai tikrinti pH ir kalkinti pagal poreikį yra bazinė higiena, kuri daugelyje ūkių pamirštama.
Stimuliatoriai vietoj bazinės mitybos
Reklama žada stebuklus. Naujas preparatas, kuris padidins derlių dvidešimt procentų. Skamba viliojančiai. Problema ta, kad jokie augimo stimuliatoriai neveiks, jei augalas badauja nuo bazinių elementų trūkumo.
Stimuliatoriai skirti optimizuoti tai, kas jau veikia. Jie padeda augalui efektyviau išnaudoti turimas maistines medžiagas, atlaikyti stresą, pagerinti kokybę. Tačiau jie neatstos azoto, fosforo ar kalio.
Tinkama strategija: pirma užtikrinti bazinę mitybą, tada galvoti apie papildomas priemones. Atvirkštinė tvarka yra pinigų švaistymas.
Nesidomėjimas tuo, kas maišelyje
Trąšos perkamos pagal kainą arba įprotį. Retai kas gilinasi į tai, kas iš tiesų yra produkto viduje. Kokios formos azotas? Kokia fosforo tirpumas? Ar yra mikroelementų?
Pigesnė trąša gali būti brangesniu pasirinkimu, jei jos efektyvumas mažesnis. Brangesnė trąša gali būti taupymu, jei reikia mažesnės dozės tam pačiam rezultatui.
Mokėti skaityti etiketę ir suprasti, ką reiškia tie skaičiai bei santrumpos, yra įgūdis, kuris atsiperka. Gamintojai ir pardavėjai ne visada suinteresuoti aiškinti skirtumus, nes tai gali parodyti jų produktą nepalankioje šviesoje.
Kaip išvengti šių klaidų
Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad jos egzistuoja. Daugelis ūkininkų nuoširdžiai mano, kad daro viską teisingai, nes visada taip darė.
Antras žingsnis yra surinkti informaciją. Dirvožemio analizės, derliaus apskaita pagal laukus, išlaidų skaičiavimai. Skaičiai nemėgsta mitų ir parodo tikrą situaciją.
Trečias žingsnis yra drąsa keisti. Net jei tėvas ir senelis tręšė kitaip, tai nereiškia, kad negalima daryti geriau. Žemės ūkis vystosi, ir geriausios praktikos keičiasi kartu.
Klaidos yra neišvengiamos. Tačiau kartoti tas pačias klaidas dešimtmečiais yra pasirinkimas. Ir brangus pasirinkimas.
