Kai žmonės skundžiasi didelėmis šildymo sąskaitomis, jie dažniausiai žiūri į katilą, į radiatorius arba į šilumos tiekėją. Tačiau specialistai jau seniai atkreipia dėmesį į vietą, kurios beveik niekas neįtaria – langus. Įvairiais skaičiavimais, pro senus, prastai sandarius langus iš gyvenamojo namo gali pabėgti nuo 20 iki 30 procentų visos šilumos. Praktiškai tai reiškia, kad kas ketvirtas už šildymą sumokėtas euras tiesiog išgaruoja pro stiklą. Tai didžiulis skaičius – įsivaizduokite, kad ketvirtadalį krosnyje sukūrentų malkų tiesiog išmestumėte pro langą. Su šiluma būtent taip ir nutinka, tik nematomai.
Kodėl būtent langai
„Siena gali būti puikiai apšiltinta, bet jei languose sumontuoti dviejų dešimtmečių senumo paketai, namas vis tiek bus šaltas”, – aiškina energinio efektyvumo konsultantas, jau apie penkiolika metų dirbantis su pastatų renovacija. Pasak jo, langai dažnai būna silpniausia viso pastato grandis, nes jų niekas nekeičia tol, kol jie visiškai nesugenda.
Skaičiai tai patvirtina. Senų langų šilumos pralaidumo rodiklis dažnai siekia 2,5–3,0, o šiuolaikinių sprendimų – apie 0,9–1,1. Kuo mažesnis šis skaičius, tuo mažiau šilumos prarandama. Skirtumas, perskaičiavus į sąskaitas, per žiemą gali siekti šimtus eurų.
Kryptis aiški jau dabar
Tendencija nesikeičia atsitiktinai. Europos Sąjunga ne vienus metus kalba apie pastatų energinio efektyvumo gerinimą, o reikalavimai naujiems ir renovuojamiems pastatams pamažu griežtėja. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau efektyvūs langai taps ne pasirinkimu, o standartu. Tie, kas pasirūpina tuo dabar, paprasčiausiai aplenkia laiką.
Rinkoje sprendimų netrūksta. Pavyzdžiui, TIKS LANGAI plastikiniai langai priklauso tai kategorijai, kuri orientuota būtent į energijos taupymą – su kelių kamerų profiliais ir selektyviniais stiklo paketais. Tačiau svarbiausia ne konkretus pavadinimas, o principas: ieškoti sprendimo, kurio rodikliai atitinka šiandienos reikalavimus, o ne tuos, kurie galiojo prieš dvidešimt metų.
Investicija, kuri grįžta
Įdomiausia, kad langų keitimas vis dažniau vertinamas ne kaip išlaida, o kaip investicija. Sumažėjusios šildymo sąskaitos per kelerius metus padengia dalį kainos, o pats namas tampa vertingesnis – energiškai efektyvus būstas šiandien parduodamas lengviau ir brangiau.
„Žmonės dažnai stebisi, kad atsiperka greičiau, nei tikėjosi”, – priduria konsultantas. Pasak jo, daugiausia laimi tie, kurie keičia langus ne po vieną, o iš karto visame name – tada nelieka „šaltų skylių”, per kurias šiluma vis tiek randa kelią laukan. Patikimi TIKS LANGAI ir kiti rimtesni rinkos gamintojai tokiais atvejais paprastai siūlo ir bendrą viso namo sprendimą, o ne tik atskirus gaminius – tai padeda išvengti vėliau pamirštų silpnų vietų.
Nuo ko pradėti
Pirmas žingsnis paprastas: įvertinti, kiek metų esamiems langams ir koks jų rodiklis. Jei langai senesni nei dešimt–penkiolika metų, beveik garantuotai jie veikia daug prasčiau už šiuolaikinius. Tokiu atveju verta bent pasidomėti, kiek kainuotų pakeitimas ir per kiek laiko jis atsipirktų.
Yra ir paprastas namų testas. Šaltą dieną pridėkite ranką prie lango per dešimt centimetrų – jei jaučiate aiškų šalčio dvelksmą, langas šilumos beveik nesulaiko. Galima patikrinti ir kitaip: prie uždaryto lango palaikykite degančią žvakę. Jei liepsna virpa, vadinasi, pro tarpus skverbiasi oras, o kartu su juo pabėga ir šiluma. Tokie maži patikrinimai dažnai pasako daugiau nei bet kokia teorija.
Šiluma, kaip ir pinigai, nemėgsta plyšių. O langas šiame name dažnai yra būtent ta vieta, pro kurią abu pabėga nepastebimai – diena iš dienos, visą žiemą.
