Melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, kuri gali greitai išplisti į kitas kūno dalis, jei nėra laiku gydoma. Nors melanoma yra mažiau paplitusi nei kitos odos vėžio formos, ji yra ypač pavojinga dėl savo gebėjimo metastazuoti. Šiame straipsnyje aptarsime melanomos simptomus, priežastis, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, taip pat, kaip galite apsaugoti savo odą nuo šios pavojingos ligos.
1. Kas yra melanoma?
Melanoma yra piktybinis navikas, kuris prasideda nuo melanocitų – ląstelių, gaminančių melaniną, pigmentą, atsakingą už odos spalvą. Daugeliu atvejų melanoma prasideda ant odos paviršiaus, tačiau ji taip pat gali atsirasti ant gleivinės, akių ar net vidaus organų.
Melanomos tipai:
- Paviršutiniškai plintanti melanoma: Dažniausia melanomos forma, kuri plinta odos paviršiumi, o vėliau įsiskverbia į gilesnius sluoksnius.
- Mazginė melanoma: Agresyvesnė forma, kuri greitai įauga į gilesnius odos sluoksnius.
- Akralinė lentigininė melanoma: Retesnė forma, kuri dažniausiai pasireiškia ant delnų, padų ar po nagais.
- Lentigo maligna melanoma: Dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms, pradžioje kaip pigmentuota dėmė, kuri gali ilgainiui išsivystyti į melanomą.
2. Melanomos simptomai: kaip ją atpažinti?
Svarbiausia melanomos diagnostikos dalis yra ankstyvas atpažinimas. Dažniausiai melanoma pasireiškia kaip naujas arba pakitęs odos apgamas, kuris gali būti skirtingo dydžio, formos ar spalvos. Yra keli požymiai, kuriuos galite pastebėti ir kurie turėtų paskatinti apsilankyti pas dermatologą.
ABCDE taisyklė melanomos požymiams atpažinti:
- A (Asimetrija): Viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
- B (Briaunos): Apgamo kraštai nelygūs, neryškūs ar nelygūs.
- C (Spalva): Apgamas turi daugiau nei vieną spalvą ar atspalvį (ruda, juoda, raudona, balta).
- D (Diametras): Apgamo dydis yra didesnis nei 6 mm (pieštuko trintuko dydis).
- E (Evoliucija): Apgamas keičiasi – auga, tampa netolygus ar pradeda kraujuoti.
Kiti melanomos simptomai:
- Niežėjimas, skausmas ar jautrumas apgamo srityje.
- Kraujavimas iš apgamo arba jo paviršiaus pažeidimas.
- Naujo, netipinio odos darinuko atsiradimas su nenormaliu augimu.
3. Melanomos priežastys ir rizikos veiksniai
Melanomos vystymąsi lemia įvairūs veiksniai, įskaitant genetinį polinkį, ultravioletinę (UV) spinduliuotę ir odos tipą. Nors UV spinduliai yra vienas pagrindinių melanomos sukelėjų, yra ir kitų svarbių veiksnių.
Pagrindinės priežastys:
- UV spinduliuotė: Ilgalaikis buvimas saulėje ar naudojimasis soliariumais padidina melanomos riziką, ypač jei buvo nudegimų saulėje.
- Šviesi oda: Žmonės su šviesia oda, raudonais ar šviesiais plaukais, mėlynomis akimis turi didesnę riziką susirgti melanoma, nes jų oda turi mažiau apsauginio pigmento – melanino.
- Genetinis polinkis: Jei šeimos nariai sirgo melanoma, jūsų rizika taip pat padidėja.
- Daugybė apgamų: Asmenys, turintys daug apgamų arba netipinių apgamų, turi didesnę tikimybę susirgti melanoma.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas: Imunodeficitinės būklės, tokios kaip ŽIV ar vartojami imunitetą slopinantys vaistai, gali padidinti melanomos riziką.
4. Melanomos diagnostika: kaip ją aptikti?
Melanomos diagnozė prasideda nuo odos patikrinimo. Jei pastebite neįprastus apgamus ar kitus odos pokyčius, būtina kreiptis į dermatologą. Ankstyva diagnozė gali padėti išvengti rimtų pasekmių.
Medicinosnaujienos.lt: Medicinos naujienos, sveikatos priežiūra, gydymo metodai
Diagnostikos metodai:
- Dermatoskopija: Specialus prietaisas, dermatoskopas, padeda dermatologui išsamiai apžiūrėti odos darinius.
- Biopsija: Jei gydytojas įtaria melanomą, jis gali paimti apgamo mėginį ir atlikti biopsiją, siekiant nustatyti, ar darinys yra piktybinis.
- Limfmazgių biopsija: Jei melanoma įsiskverbusi giliau į odą, gydytojai gali atlikti limfmazgių biopsiją, kad patikrintų, ar vėžys išplito.
5. Melanomos gydymas
Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti buvo diagnozuota melanoma. Ankstyvoje stadijoje melanoma dažniausiai gali būti visiškai pašalinta chirurginiu būdu, tačiau pažengusiose stadijose gali prireikti sudėtingesnių gydymo metodų.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Chirurgija: Jei melanoma aptikta anksti, chirurginis apgamo ir šiek tiek aplinkinių audinių pašalinimas yra pagrindinis gydymo metodas.
- Imunoterapija: Tai gydymo būdas, kuriuo stiprinama paciento imuninė sistema, kad ji kovotų su vėžinėmis ląstelėmis.
- Tikslinė terapija: Naudojami vaistai, kurie tiksliai atakuoja specifinius naviko augimo mechanizmus.
- Chemoterapija: Taikoma pažengusiems atvejams, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles, tačiau melanoma į chemoterapiją reaguoja ribotai.
- Spindulinė terapija: Naudojama esant metastazavusiai melanomai, kai vėžys išplinta į kitas kūno dalis.
6. Melanomos prevencija: kaip sumažinti riziką?
Melanomos prevencija yra būtina siekiant apsaugoti savo odą nuo žalingo saulės poveikio ir sumažinti riziką susirgti šia liga. Tinkamos apsaugos priemonės gali padėti išvengti UV spindulių žalos ir sumažinti melanomos atsiradimo tikimybę.
Prevencijos patarimai:
- Venkite soliariumų: Ultravioletinė spinduliuotė soliariumuose yra viena iš pagrindinių melanomos priežasčių, todėl jų reikėtų vengti.
- Naudokite apsauginius kremus: Naudokite kremus nuo saulės su aukštu SPF indeksu, ypač esant ilgai saulėje.
- Ribokite saulės poveikį: Stenkitės nebūti saulėje vidurdienį, kai jos spinduliavimas yra intensyviausias.
- Dėvėkite apsauginius drabužius: Ilgos rankovės, skrybėlės ir akiniai nuo saulės padeda sumažinti UV spindulių poveikį odai.
Melanoma yra viena iš pavojingiausių odos vėžio formų, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamos prevencijos priemonės gali reikšmingai sumažinti jos riziką. Reguliariai tikrinkite savo odą, kreipkitės į gydytoją, jei pastebite įtartinus pokyčius, ir saugokite odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Laiku atpažinta melanoma gali būti sėkmingai išgydyta.
