Sausio rytas, minus dvylika, o lauke stovintis siurblio blokas atrodo lyg iš ledo kalno iškirstas. Pirmasis instinktas — griebti kastuvą ar karšto vandens kibirą. Antrasis — skambinti ir klausti, ar dar viskas gerai. Tiesa tokia, kad plonas šerkšno sluoksnis šaltą rytą yra normalus reiškinys, o storas ledo kiautas, kuris nenutirpsta iki pietų, — signalas, jog reikalingas šilumos siurblių remontas arba bent jau rimtesnė apžiūra. Skirtumą tarp šių dviejų situacijų verta žinoti kiekvienam savininkui.
Kodėl blokas apskritai apledėja
Šildydamas namus, siurblys surenka šilumą iš lauko oro. Tai reiškia, kad lauko bloko šilumokaitis yra šaltesnis už aplinkos orą — kartais dešimčia ir daugiau laipsnių. Ore esanti drėgmė ant jo kondensuojasi ir, kai temperatūra žemiau nulio, virsta šerkšnu. Tai fizika, ne gedimas. Pavojingiausias diapazonas — nuo plius trijų iki minus penkių laipsnių, kai oras dar drėgnas, o paviršius jau šalta. Žemiau minus dešimties oras sausesnis ir apledėja mažiau.
Sistema tai žino ir periodiškai įjungia atitirpinimo ciklą: kelioms minutėms apverčia šaltnešio srautą, sušildo lauko bloką, ištirpina ledą ir grįžta prie šildymo. Tuo metu iš bloko rūksta garai, girdisi šnypštimas, o vidinis blokas gali trumpam atvėsti. Visa tai normalu.
Kada ledas tampa problema
Ledas neišnyksta po atitirpinimo. Jei ciklas įvyksta, bet blokas lieka apledėjęs, atitirpinimas per trumpas arba per silpnas. Priežastis dažnai — netiksliai veikiantis temperatūros jutiklis ant šilumokaičio, kuris neteisingai praneša valdikliui, kad ledas jau ištirpęs.
Ledas kaupiasi bloko apačioje. Užsikimšęs kondensato drenažas: atitirpęs vanduo nenuteka, o vėl užšąla padėkle, ir taip sluoksnis po sluoksnio. Ilgainiui ledas pasiekia ventiliatoriaus mentes ir jas deformuoja.
Ledas dengia tik dalį šilumokaičio. Netolygus apledėjimas rodo netolygų šaltnešio pasiskirstymą — dažniausiai dėl nuotėkio ar užsikimšusio išsiplėtimo vožtuvo.
Atitirpinimas kartojasi kas kelias minutes. Sistema nespėja pašildyti namų, nes visą laiką tirpina ledą. Tai gali būti tiek jutiklio, tiek per mažo šaltnešio kiekio pasekmė.
Ko niekada nedaryti
Nekapoti ledo kastuvu, atsuktuvu ar kitu kietu įrankiu — lamelės plonos ir deformuojasi nuo menkiausio prisilietimo. Nepilti karšto vandens: staigus temperatūros šuolis pažeidžia šilumokaitį ir gali įtrūkti vamzdeliai. Nedengti bloko plėvele ar brezentu tikintis apsaugoti nuo šalčio — be oro srauto jis apledės dar greičiau. Vienintelis saugus būdas — leisti sistemai pačiai atlikti atitirpinimą arba išjungti ją ir palaukti, kol ledas nutirps natūraliai.
„Kas antras žiemos iškvietimas dėl apledėjimo baigiasi lamelių keitimu, nes kažkas prieš mus jau bandė padėti su kastuvu”, — sako šildymo įrangos technikas (Heatfix Servisas). Anot jo, tokie bandymai ne tik nesprendžia problemos, bet ir gerokai pabrangina remontą.
Kaip patiems atskirti normalų atitirpinimą nuo gedimo
Vienos dienos stebėjimas atsako į daugumą klausimų. Ryte, kai apledėjimas didžiausias, pažymėkite laiką ir pažiūrėkite, kada sistema pradeda atitirpinimą — pastebėsite iš garų ir šnypštimo. Po ciklo pabaigos blokas turėtų būti beveik švarus, o padėkle — vanduo, kuris nuteka. Po valandos ar dviejų šerkšnas vėl atsiranda, ir tai normalu.
Jei po atitirpinimo ledas lieka ant apatinės dalies, drenažas užsikimšęs. Jei lieka tik viename šone — netolygus šaltnešio pasiskirstymas. Jei atitirpinimas neįvyksta valandomis, nors blokas apledėjęs — jutiklio ar valdiklio problema. Jei įvyksta, bet po penkių minučių prasideda iš naujo — greičiausiai trūksta šaltnešio arba ventiliatorius sukasi per silpnai.
Šie pastebėjimai leidžia meistrui atvykti jau žinant, ką tikrinti, ir gerokai sutrumpina apsilankymą. Nuotraukos skirtingu paros metu — dar geriau.
Kaip sumažinti apledėjimo riziką
Prieš žiemą patikrinti kondensato drenažą ir įsitikinti, kad jis neužsikimšęs ir turi nuolydį. Pasirūpinti stogeliu nuo krentančio sniego, bet ne uždara dėže. Nuvalyti šilumokaitį nuo rudens lapų ir dulkių — nešvarus paviršius apledėja greičiau. Įsitikinti, kad blokas stovi pakeltas nuo žemės bent 30–40 centimetrų, kad tirpstantis vanduo turėtų kur nutekėti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai turėtų vykti atitirpinimas? Priklauso nuo oro, bet paprastai kas 40–90 minučių esant drėgnam šalčiui. Ciklai kas 10–15 minučių rodo problemą.
Ar galima siurblį išjungti nakčiai, kad neapledėtų? Ne — išjungta sistema neatlieka atitirpinimo ir ryte bus dar labiau apledėjusi.
Ar stogelis virš lauko bloko padeda? Taip, jei jis apsaugo nuo krentančio sniego ir ledo, bet netrukdo oro srautui iš viršaus ir šonų. Uždaras gaubtas veikia priešingai — sulaiko drėgmę ir spartina apledėjimą.
Ar apledėjimas kenkia įrangai? Normalus šerkšnas — ne. Storas nuolatinis ledas trukdo oro srautui, perkrauna kompresorių ir gali pažeisti ventiliatorių.
Jei abejojate, nufotografuokite bloką ryte ir po pietų — dvi nuotraukos meistrui pasako, ar atitirpinimas veikia.
Ledas ant lauko bloko yra tarsi termometras: kol jis plonas ir pranyksta, sistema sveika. Kai pradeda kauptis — ji prašo dėmesio.
